September 8, 2024

๐‹๐„๐ˆ ๐๐€๐’๐„ ๐„๐๐’๐ˆ๐๐” ๐’๐”๐ร‰๐‘๐ˆ๐Ž๐‘ ๐๐€๐’๐’๐€ ๐ˆ๐‡๐€ ๐•๐Ž๐“๐€๐’๐€๐”๐ ๐…๐ˆ๐๐€๐‹ ๐…๐€๐’๐„ ๐†๐‹๐Ž๐๐€๐‹

Dรญli, 24/06/2024: Ekipa Ministรฉriu Ensinu Supรฉrior, Siรฉnsia no Kultura, lideradu husi S. Exa. Ministru, Dr. Josรฉ Honรณrio, neโ€™ebรฉ akopaรฑadu husi Teknikus sira, neโ€™ebรฉ kompostu husi Diretora Jeral (Interina), Assesor Nasional no Internasional sira inklui kargus xefias sira, partisipa iha sesaun plenรกria ba apresentasaun no dikusaun proposta Lei Noยบ. 5/VI (1ยช), ยดยดLei Base Ensinu Supรฉrior, iha Parlamentu Nasional.

๐๐ซ๐จ๐ฉ๐จ๐ฌ๐ญ๐š ๐ฅ๐ž๐ข ๐›๐š๐ฌ๐ž ๐„๐ง๐ฌ๐ข๐ง๐ฎ ๐’๐ฎ๐ฉรฉ๐ซ๐ข๐จ๐ซ ๐ข๐๐š ๐ง๐žโ€™๐ž, ๐ก๐จ ๐ง๐ข๐š ๐ซ๐ž๐ณ๐ฎ๐ฅ๐ญ๐š๐๐ฎ ๐ฏ๐จ๐ญ๐š๐ฌ๐š๐ฎ๐ง ๐Ÿ๐ข๐ง๐š๐ฅ, ๐€ ๐Ÿ๐š๐ฏ๐จ๐ซ ๐Ÿ‘๐Ÿ–, ๐Š๐จ๐ง๐ญ๐ซ๐š ๐Ÿ— ๐ง๐จ ๐€๐›๐ฌ๐ž๐ญ๐ž๐ง๐ฌ๐š๐ฎ๐ง ๐Ÿ’, ๐ก๐จ ๐ง๐ข๐š ๐ฌ๐ข๐ ๐ง๐ข๐Ÿ๐ข๐ค๐š ๐ค๐š๐ญ๐š๐ค, ๐ฉ๐ซ๐จ๐ฉ๐จ๐ฌ๐ญ๐š ๐ฅ๐ž๐ข ๐ซ๐ž๐Ÿ๐ž๐ซ๐ž, ๐ฉ๐š๐ฌ๐ฌ๐š ๐จ๐ง๐š ๐ข๐ก๐š ๐Ÿ๐š๐ฌ๐ž ๐ ๐ฅ๐จ๐›๐š๐ฅ ๐ง๐ข๐š๐ง.

Portante, elaborasaun ba iha proposta de lei refere, rasik antes neโ€™e iha semana hirak liu ba, iha loron ekipa konjunta neโ€™ebรฉ kompostu husi Ministรฉriu rasik, hamutuk ho Parlamentu nasional liuhusi Komisaun G, hamutuk ho Instituisaun relevantes sira, halo ona revisaun no diskusaun teknika hodi redifini fila definisaun leis sira, atu kondiz ho necessidade Ensinu Supรฉrior, iha Timor-Leste nian.

Atualmente, Ministรฉriu sei utiliza Lei Base Edukasaun Noยบ. 14/2008, 29 Outubro, nian neโ€™ebรฉ mak hodi regula, kona-ba setor edukasaun inklui mos Ensinu Supรฉrio. Maka ho prezensa husi Lei Base Ensinu Supรฉrior ida neโ€™e, sei hafahe ona kompetensia regulamentu neโ€™ebรฉ mak antes neโ€™e vigora ona, liu-liu regras konaba reforma implementasaun area kursu sira hanesan Lisensiatura, Mestradu no Doutoramentu sira iha Insituisaun Ensinu Supรฉrior Timor-Leste nian.

Iha sesaun ida neโ€™e, depois Votasaun final remata, S. Exa. Ministru Ensinu Supรฉrior, Siรฉnsia no Kultura, Dr. Josรฉ Honรณrio, hateten ยดยดLei kuadru foun ida neโ€™e, sei kolia ho espesialidade liu kona-ba ensinu supรฉrior nian, neโ€™ebรฉ mak defini mos ona iha opsaun politika IX governu nian, liu-liu hakarak atu resolve kondisaun atual Ensinu Supรฉrior iha Timor-Leste nian, atu aposta liu ba reforsa kualidade Ensinu Supรฉrior iha Timor-Leste nian“.

0Shares